Tyrimas įvertino galimą COVID-19 pandemijos poveikį būsto kainoms Lietuvoje

15min.lt straipsnis

Nekilnojamojo turto (NT) specialistų atliktas tyrimas įvertino, ar dabartinėje COVID-19 pandemijos sukeltoje ekonominėje situacijoje egzistuoja prielaidos pasikartoti 2008-ųjų metų scenarijui, kai buvo fiksuotas didelis NT kainų mažėjimas. Remdamiesi NT rinkos ir makroekonomikos statistiniais duomenimis, analitikai ištyrė galimą pandemijos poveikį būsto kainoms Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ inicijuoto tyrimo metu, analitikai įvertino 4 svarbiausius veiksnius, kurie prisidėjo prie reikšmingo gyvenamojo NT kainų kritimo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės: istorinę būsto kainų dinamiką, būsto paskolų išdavimo apimtis, statybų sąnaudų kaštų pokyčius bei gyventojų finansines galimybes įpirkti būstą.

Ar gali vėl sprogti kainų „burbulas“?

Ekonomistų teigimu, viena iš NT kainų korekcijos priežasčių 2008 m. buvo prieš krizę susiformavęs kainų „burbulas“. Kaip rodo istoriniai Lietuvos NT rinkos duomenys, vidutinė būsto kaina per ketverius metus iki 2008-ųjų išaugo daugiau nei dvigubai – 128 proc.

Palyginimui, per pastaruosius ketverius metus (2016-2019 m.) šalies gyvenamojo NT kainos kilo 10 kartų lėčiau ir iš viso padidėjo 9,8 proc. Šiandieninis būsto kainų lygis Lietuvoje, atskaičius infliaciją, išlieka mažesnis už 2008 m. pasiektą piką.

„Didelė pasiūla ir aktyvi konkurencija Lietuvos gyvenamojo NT rinkoje lėmė tai, kad būsto kainų augimas pastaraisiais metais buvo nuosaikus, be to, lėtesnis nei gyventojų vidutinių pajamų augimas. Skirtumą tarp šiandienos ir 2008-ųjų metų labai gerai iliustruoja štai toks pavyzdys: vidutinis butas, kurio rinkos vertė eurais 2004 m. buvo 50 tūkst., po ketverių metų galėjo kainuoti daugiau nei dvigubai brangiau – 114 tūkst. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius ketverius metus analogiško buto vertė būtų pakitusi kur kas mažiau ir net nepasiekusi 55 tūkst. eurų“, – pastebi tyrimą inicijavusios bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė.

Būsto paskolų portfelis kur kas tvaresnis

Iki 2008-ųjų būsto kainų kilimui didelę paspirtį suteikė tai, kad Lietuvos gyventojai galėjo labai lengvai gauti paskolas. Prieš finansų krizę vos per trejus metus (2005–2008 m.) suteiktų būsto paskolų suma Lietuvoje padvigubėjo. Dalis šių paskolų suteiktos neatsižvelgiant nei į asmens, nei į paties banko kapitalo galimybes. 2010 m. blogų paskolų dalis, palyginus su visų paskolų verte, bankuose sudarė 20 proc.

Pastaraisiais metais dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimas tapo tvaresniu, o suteikiamų paskolų apimtys – kur kas mažesnės nei prieš praėjusią krizę. 2017 m. blogų paskolų dalis Lietuvoje krito žemiau 5 proc. lygio, o per mėnesį būsto paskoloms skiriama suma šiemet išlieka apytikriai dvigubai mažesnė nei buvo 2007 m.

„Analizė rodo, kad būsto paskolų rinka Lietuvoje yra tvari ir net jei bankai kiek griežčiau vertins išduodamas paskolas, skolinimo sąlygų pokytis anaiptol nebus toks reikšmingas kaip 2008-aisiais“, – sako D.Andrulionienė.

Statybų kaštai auga sparčiau nei būsto kainos

Per ketverius metus iki finansų krizės (nuo 2004 m. sausio iki 2008 m. sausio) gyvenamojo NT statybų sąnaudos išaugo 58%, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu būsto kainos didėjo daugiau nei dvigubai sparčiau – 128 proc. Palyginimui 2016–2020 m. gyvenamojo NT statybų sąnaudų kainos išaugo 15 proc., tačiau būstai brango mažiau nei didėjo sąnaudos – 9,8 proc.
Anot D.Andrulionienės, neproporcingas būsto kainų augimas, lyginant su faktiniais statybų kaštais, prieš 2008 m. krizę buvo aiškus signalas, kad NT vertė gali būti netvari.

„Augančių kainų struktūroje tuomet svarbesnė dalis teko ne realioms sąnaudoms, o spekuliaciniams veiksniams. Šiandien tokių tendencijų kainų statistika nerodo, o tai reiškia, kad statytojai turi kur kas mažiau erdvės mažinti esamas kainas nepatirdami nuostolių“, – pasakoja D.Andrulionienė.

Galimybės įsigyti būstą – nemažės

Skaitykite daugiau: www.15min.lt

Nekilnojamojo turto apžvalgos

Vystome projektus, kuriems analitikai projektuoja šviesią perspektyvą. Ekonomistas Ž.Mauricas aiškiai sudėliojo, kokio nekilnojamojo turto savininkai galės džiaugtis artmiausią dešimtmetį. Daugiau portalo lrytas.lt straipsnyje: Ž. Mauricas aiškiai sudėliojo, kokio būsto savininkai dabar gali trinti rankomis, o kam išties nepasisekė

Laisvų apartamentų dar yra.

Architektūros parkas auga Druskininkų centre

Druskininkų kultūros centras
Naujas Druskininkų kultūros centras (Projekto vizualizacija, A.Karaliūno nuotr. www.lrytas.lt)

Druskininkų savivaldybė pranešė, kad 2021 metais kurorto širdyje, kurioje įsikūrusi ir Saulės sonata, duris atvers naujas kultūros centras.

Pagrindinėje daugiafunkcinėje salėje projektuojamos 1175 vietos žiūrovams, mažojoje salėje bus 513 vietų, o kino salė vienu metu sutalpins 151 žiūrovą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas akustikai, kad žiūrovams būtų galima rengti įvairiausių žanrų pasirodymus: nuo dramos spektaklio iki simfoninės bei klasikinės muzikos koncertų.

Visas straipsnis