Tinklaraštis

Laisvadieniais traukia į kurortus

Lapkričio 2-ąją paskelbus laisvadieniu, vis daugiau Lietuvos gyventojų ima planuoti mini atostogas.

Druskininkai ir Birštonas išlieka vieni popoliariausių kurortų šaltuoju sezonu.

Dalinamės straipsniu portale lrt.lt: Augantys susirgimų koronavirusu skaičiai lietuvių negąsdina: pasinaudodami lapkričio 2-osios laisvadieniu, traukia į kurortus

NT ekspertai neabejoja – būstas brangs, ypač viename mieste

Nekilnojamojo turto rinka – itin aiškiai ekonominius ir socialinius pokyčius atspindinti sritis. Kokios tendencijos joje vyrauja dabar, kokių esminių pokyčių įnešė karantinas ir ko galima tikėtis artimiausiu metu? Apie tai pasakoja nekilnojamojo turto ekspertai.

„Įkaitusi“ rinka: žmonės perka, nes nežino, kas bus toliau

Vertindamas NT rinkos pokyčius ir dabartinę situaciją, nekilnojamojo turto agentūrų tinklo „Capital“ vadovas Dmitrijus Semionovas teigia, kad kartais atrodo, jog karantino nė nebuvo – juntamas didelis rinkos atsigavimas.

„Suprantama, sunku vertinti, ar tikrai grįžome į prieškarantininį lygį, nes NT rinkoje vyrauja sezoniškumas, todėl reikėtų atsižvelgti ir į praėjusių metų rezultatus. Visgi rinka tikrai yra aktyvi, klientai nebijo priimti su NT susijusių sprendimų. Žinoma, didžiausias pasekmes jaučia naujos statybos projektų vystytojai, bet ir šios statybos rinkoje tikimasi teigiamų tendencijų“, – mano D. Semionovas.

„Rinka yra labai „karšta“: žmonės gyvena šia diena, nes niekas nežino, kas bus po mėnesio“, – aiškina brokeris Mantas Mikočiūnas. Pasak jo, daugelis prisibijo – ir veikiausiai ne be pagrindo – būsimos infliacijos, todėl siekia įsigyti NT. Kitus skubėti pirkti nekilnojamąjį turtą gena baimė, kad po kelių mėnesių vėl gali būti įvesti griežti karantino ribojimai, užkirsiantys kelią sklandžiam NT įsigijimui.

Kalbėdamas apie pačių klientų lūkesčių ir poreikių pasikeitimą ir jų atsispindėjimą rinkoje, NT ekspertas pažymi, kad šiuo metu patrauklesnė yra antrinė rinka arba išbaigti pirminės rinkos variantai: „Iki šiol buvo populiarūs būstai su daline apdaila, kas daug kur Europoje jau retai bepasitaiko.

Tačiau dabar pirminėje rinkoje atsiranda vis daugiau paruoštų gyventi butų su visa apdaila. Ši tendencija sustiprėjo po karantino – žmonės gyvena labiau šia diena, nežino, kiek pinigų gali prireikti įsirengimui, neaišku, ar ateityje turės galimybių tam skirti papildomų lėšų ir netrokšta leisti santaupų, todėl nori verčiau imti didesnę paskolą ir pirkti jau pritaikytą gyvenimui būstą. Be to, jei ir vėl būtų įvestas karantinas, įsirengimo procesas užsivilkintų.“

Apžiūra – ne svarbiausias NT pardavimo proceso etapas

„Esminis dalykas karantino atveju – kontaktų vengimas. Apžiūros šiuo laikotarpiu gali vykti dviem būdais, priklausomai nuo to, ar objektas yra gyvenamas. Su negyvenamais objektais yra paprasčiau. Atvykus potencialiems klientams, jie pasitinkami išlaikant didelį atstumą, tada patys savarankiškai apžiūri objektą, o galiausiai po apžiūros ir vėl išlaikant saugų atstumą atsakoma į klausimus. Jei klientai visgi baiminasi bet kokio kontakto, tą patį galima padaryti ir nuotoliniu būdu – telefonu, pasitelkiant vaizdo konferencijas“, – pasakoja NT specialistas.

Jis pridūrė, kad tuo atveju, jei aprodomas gyvenamas objektas, labai svarbus tinkamas brokerio santykis su pardavėju ir paaiškinimas, kaip paruošti objektą: išvėdinti patalpas, dezinfekuoti neišvengiamai paliečiamus paviršius, bent pusvalandį prieš apžiūrą išeiti iš objekto, sugrįžti tik potencialiems klientams išvykus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitykite daugiau: NT ekspertai neabejoja bustas brangs ypac viename mieste

 

 

 

 

 

 

Restoranas Velvetti Druskininkuose

Snieguolė ir Remigijus Žižiai prieš aštuonerius metus paliko Vilnių ir atidarė šeimos restoraną Druskininkuose. Kai suprato, kad pragyventi iš šios veiklos bus sunku, pora buvo priėjusi liepto galą ir svarstė viską mesti. Vis dėlto lemtinga 2016 metų vasara suteikė motyvacijos, o 12–14 valandų darbas per dieną atvedė į geriausių restoranų Lietuvoje olimpą.

Daugiau skaitykite: Vilniaus-surmuli-ismaine-iVilniaus šurmulį išmainė į gyvenimo avantiūrą: neturėdami patirties įkūrė restoraną, kuris tapo vienas geriausių Lietuvoje

Nuotraukos – Restorano Velvetti

Tyrimas įvertino galimą COVID-19 pandemijos poveikį būsto kainoms Lietuvoje

15min.lt straipsnis

Nekilnojamojo turto (NT) specialistų atliktas tyrimas įvertino, ar dabartinėje COVID-19 pandemijos sukeltoje ekonominėje situacijoje egzistuoja prielaidos pasikartoti 2008-ųjų metų scenarijui, kai buvo fiksuotas didelis NT kainų mažėjimas. Remdamiesi NT rinkos ir makroekonomikos statistiniais duomenimis, analitikai ištyrė galimą pandemijos poveikį būsto kainoms Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ inicijuoto tyrimo metu, analitikai įvertino 4 svarbiausius veiksnius, kurie prisidėjo prie reikšmingo gyvenamojo NT kainų kritimo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės: istorinę būsto kainų dinamiką, būsto paskolų išdavimo apimtis, statybų sąnaudų kaštų pokyčius bei gyventojų finansines galimybes įpirkti būstą.

Ar gali vėl sprogti kainų „burbulas“?

Ekonomistų teigimu, viena iš NT kainų korekcijos priežasčių 2008 m. buvo prieš krizę susiformavęs kainų „burbulas“. Kaip rodo istoriniai Lietuvos NT rinkos duomenys, vidutinė būsto kaina per ketverius metus iki 2008-ųjų išaugo daugiau nei dvigubai – 128 proc.

Palyginimui, per pastaruosius ketverius metus (2016-2019 m.) šalies gyvenamojo NT kainos kilo 10 kartų lėčiau ir iš viso padidėjo 9,8 proc. Šiandieninis būsto kainų lygis Lietuvoje, atskaičius infliaciją, išlieka mažesnis už 2008 m. pasiektą piką.

„Didelė pasiūla ir aktyvi konkurencija Lietuvos gyvenamojo NT rinkoje lėmė tai, kad būsto kainų augimas pastaraisiais metais buvo nuosaikus, be to, lėtesnis nei gyventojų vidutinių pajamų augimas. Skirtumą tarp šiandienos ir 2008-ųjų metų labai gerai iliustruoja štai toks pavyzdys: vidutinis butas, kurio rinkos vertė eurais 2004 m. buvo 50 tūkst., po ketverių metų galėjo kainuoti daugiau nei dvigubai brangiau – 114 tūkst. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius ketverius metus analogiško buto vertė būtų pakitusi kur kas mažiau ir net nepasiekusi 55 tūkst. eurų“, – pastebi tyrimą inicijavusios bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė Dalia Andrulionienė.

Būsto paskolų portfelis kur kas tvaresnis

Iki 2008-ųjų būsto kainų kilimui didelę paspirtį suteikė tai, kad Lietuvos gyventojai galėjo labai lengvai gauti paskolas. Prieš finansų krizę vos per trejus metus (2005–2008 m.) suteiktų būsto paskolų suma Lietuvoje padvigubėjo. Dalis šių paskolų suteiktos neatsižvelgiant nei į asmens, nei į paties banko kapitalo galimybes. 2010 m. blogų paskolų dalis, palyginus su visų paskolų verte, bankuose sudarė 20 proc.

Pastaraisiais metais dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimas tapo tvaresniu, o suteikiamų paskolų apimtys – kur kas mažesnės nei prieš praėjusią krizę. 2017 m. blogų paskolų dalis Lietuvoje krito žemiau 5 proc. lygio, o per mėnesį būsto paskoloms skiriama suma šiemet išlieka apytikriai dvigubai mažesnė nei buvo 2007 m.

„Analizė rodo, kad būsto paskolų rinka Lietuvoje yra tvari ir net jei bankai kiek griežčiau vertins išduodamas paskolas, skolinimo sąlygų pokytis anaiptol nebus toks reikšmingas kaip 2008-aisiais“, – sako D.Andrulionienė.

Statybų kaštai auga sparčiau nei būsto kainos

Per ketverius metus iki finansų krizės (nuo 2004 m. sausio iki 2008 m. sausio) gyvenamojo NT statybų sąnaudos išaugo 58%, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu būsto kainos didėjo daugiau nei dvigubai sparčiau – 128 proc. Palyginimui 2016–2020 m. gyvenamojo NT statybų sąnaudų kainos išaugo 15 proc., tačiau būstai brango mažiau nei didėjo sąnaudos – 9,8 proc.
Anot D.Andrulionienės, neproporcingas būsto kainų augimas, lyginant su faktiniais statybų kaštais, prieš 2008 m. krizę buvo aiškus signalas, kad NT vertė gali būti netvari.

„Augančių kainų struktūroje tuomet svarbesnė dalis teko ne realioms sąnaudoms, o spekuliaciniams veiksniams. Šiandien tokių tendencijų kainų statistika nerodo, o tai reiškia, kad statytojai turi kur kas mažiau erdvės mažinti esamas kainas nepatirdami nuostolių“, – pasakoja D.Andrulionienė.

Galimybės įsigyti būstą – nemažės

Skaitykite daugiau: www.15min.lt

Pasiilgusiems žiemos sporto – geros naujienos. Atsinaujinusi Snow Arena ir vėl dirba!

Snow Arena
Nuotrauka: WeloveLithuania.com

Kas laukia vieninteliame ištisus metus veikiančiame žiemos pramogų komplekse Baltijos šalyse?

Naujausi šveicariški kalnų keltuvai. Automatizuota, nuotoliniu būdu valdoma sniego gamybos sistema. Sniegas gaminamas be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Aštrių pojūčių mėgėjams skirtas Snow parkas, slidinėjimui ir šuoliams freestyle slidėmis bei snieglentėmis. Specialių įgūdžių nereikalaujanti Snow tubing pramoga mažiems ir dideliems. Slidinėjimo aprangos ir įrangos nuoma, įrangos remonto bei vaškavimo paslaugos. DruSkiSchool slidinėjimo mokykla, kurioje dirba instruktoriai, turintys tarptautinės instruktorių asociacijos (ISIA) standartus atitinkančius žiemos sporto instruktorių sertifikatus.

Portale Skiresort.info Snow Arenai suteiktas aukščiausias 5 žvaigždučių įvertinimas uždarų arenų kategorijoje.

Nepraleiskite progos pakilti į Snow Areną lynų keliu!

Nuotrauka: UAB “Saulės sonata”
Nuotrauka: UAB “Saulės sonata”

 

Daugiau apie laisvalaikį Druskininkuose: Druskininku savaitgalio top5 liepos 24-26